Kiekvienos šventės į mano gyvenimą įneša truputį skausmo. Visada prisimenu tai, ką turėjau, kuo gyvenau, ką veikiau, su kuo buvau prieš metus, dvejus ar trejus. Šiais metais stengiuosi kuo mažiau galvoti apie praeitį ir pažvelgti į priekį. Pirmą kartą viskas taip miglota... Jau nebežinau kuriam pasaulio kampely būsiu ir ką veiksiu. Tikslas yra, tik ar jis įgyvendinamas? Reikia tikėti, dirbti ir kartais.. surizikuoti.

Marijonas Mikutavičius- Baigėme mokykla

Stebėdama bendraamžių elgesį, įsitikinau, kad dauguma jų yra praradę bendražmogiškas vertybes. Kur dingo PAGARBA kitam, ATSAKOMYBĖ, elementarus DRAUGIŠKUMAS, SĄŽININGUMAS? Kartais atrodo, kad tave supantys žmonės nori tik įkąst. Žmonės, c'mon.

Ir dar. Labiausiai negaliu "pernešt" tų žmonių, kurie už savo šypseną pasiekia daugiau negu yra verti. FUUU.

Yra trys išvados: arba aš šiandien labai pikta, arba man reikia atostogų, arba viskas tikrai apgailėtina.

Beveik kiekvieną ilgąją pertrauką, su merginomis susirenkam valgyti priešpiečių. Ir taip jau metai iš metų, kiekvieną dieną mokykloje. Dažniausiai įsiveliam į įvairaus plauko diskusijas, kurios užsitęsia ne vieną pertrauką. Visos esame ŽIAURIAI skirtingos, ir dažnai tenka ilgai dėstyti savo nuomonę. Ir kaip esame išmokytos- pagrįsti argumentais. Tačiau dalykas, dėl kurio būdamos abiturientė,s sutariam visos- tai mokslas. Dabar tenka dažnai padejuoti ir pasiskųsti, kiek daug pamokų, kaip nieko nespėji ir pan.

Šitaip kalbant (ir skundžiantis) Aušrelė išdėstė vienos mokytojos mintis, jog paskutiniais mokslo metais negalim matyti vien knygų (nors ir reikėtų). Turim gyvent ir džiaugtis. Taigi, pritardama šiai puikiai minčiai, metu istorijos knygas į šoną ir chillinu- killinu nes kitaip nebeišeina ;)

Šiandien dar kartą įstikinau: kad ir kaip viskas aplinkui blogai, tačiau reikia svajoti ir tikėti, jog savo svajonę didelėmis pastangomis ir nuoširdžiu darbu gali realizuoti.

Šiandien seminare "Motyvacija gyventi ir veikti" teko visas savo svajones sudėjau į vieną kiaušinį ir reikėjo padaryti taip, kad tas kiaušinis stovėtų, į nieką neatremtas, nepriklijuotas ir pan. Tai moko:

NĖRA NIEKO NEĮMANOMO :)

Teachers are the only professionals who have to respond to bells every forty-five minutes and come out fighting.-Frank McCourt (1930-2009), teacher and author

Ir mes buvom mokytojais. Užtikrintas faktas- mokytis kur kas įdomiau negu mokyti :)

Pagaliau.. Bent viena šiek tiek laisvesnė diena, kai nereikia sėdėti prie krūvos gražiai sudėtų knygų, kurios laukia tavęs ir tavo didžiulio entuziazmo mokytis. Šiandien, su didžiuliu puodeliu arbatos su nerealia nauja Robbie Williams'o daina ruošiuosi prakimarint prie kompiuterio, o jeigu labai jau užgrauš sąžinė, tuomet teks eit bent trumpam pasiskaitinėt istoriją ir į rankas  prigriebt V.M.-Putino "Altorių šešėly". Gero ir darbingo vakaro visiems skaitantiems :)

Robbie Williams- Candy

Kaip seniai rašiau. Kiekvieną kartą vis rečiau ir rečiau. Gėda... Nors šiai savaitei nerašymo turiu visai neblogą pasiteisinimą. Pratęsinėjau vasarą- štai ir toji pateisinama priežastis. Labai norėčiau ir su Jum pasidalinti savo vasariška nuotaika bei nuotaukytėmis iš Koso salos :) 

P.S. Jų tieeek daug. Labai norėčiau daugiau, bet manau, kad įspūdį apie nuotabaus grožio salą tikrai susidarysit :)